Emocinis kvietimas yra bet koks mažas siekis užmegzti ryšį. Jis gali būti akivaizdus: „Ateik pažiūrėti.“ Gali būti subtilus: atodūsis, pokštas, istorija iš darbo, ranka, padėta ant stalo šalia tavosios, arba skundas, kuris iš tiesų klausia: „Ar matai, kokia sunki buvo ši diena?“

Dauguma porų įpratusios pastebėti didelius įvykius: ginčą, metines, išdavystę, atsiprašymą, krizę. Tačiau santykių klimatas dažnai kuriamas mažesnėse akimirkose. Klausimas ne tik tas, ar partneriai myli vienas kitą. Klausimas tas, ar jie vis dar pastebi mažus kvietimus dalyvauti vienas kito vidiniame gyvenime.

Nutolimas dažnai prasideda tada, kai kvietimus tampa per brangu siųsti.

Tyli nusigręžimo aritmetika

Vienas praleistas kvietimas paprastai reiškia nedaug. Kažkas pavargęs. Kažkas vairuoja. Kažkas neša pirkinius arba atsako į darbo žinutę. Sveikos poros nuolat praleidžia kvietimus.

Pavojus nėra atskiras praleidimas. Pavojus yra modelis, kuris susiformuoja, kai vienas partneris ima tikėtis, kad bus nepastebėtas.

Iš pradžių jis sako: „Paklausyk.“ Tada sako: „Nesvarbu.“ Galiausiai nustoja ką nors sakyti. Iš šalies santykiai gali atrodyti ramesni, bet ta ramybė nėra taika. Tai sumažėjęs siekimas.

John Gottman darbai išpopuliarino kalbą apie atsigręžimą į kvietimą, nusigręžimą nuo jo ir atsigręžimą prieš jį. Atsigręžti į partnerį nereikalauja didelio romantiško atsako. Tai gali būti: „Duok man sekundę, noriu tai išgirsti.“ Nusigręžimas yra atsako nebuvimas. Atsigręžimas prieš yra susierzinimas: „Kodėl tu vis mane pertrauki?“

Poroms nereikia tobulo pasiekiamumo. Joms reikia pakankamai įrodymų, kad siekti ryšio vis dar verta.

Kodėl kvietimus lengva suprasti klaidingai

Daugelis kvietimų neateina pažymėti kaip kvietimai. Jie ateina kaip logistika arba skundai.

„Virtuvė baisi“ gali reikšti: „Man reikia pagalbos.“ Tai taip pat gali reikšti: „Šiuose namuose jaučiuosi vienas/viena.“ Jei partneris girdi tik kritiką, atsakas tampa gynybinis. Jei partneris išgirsta po ja esantį kvietimą, atsakas gali būti kitoks: „Tu teisus/teisi. Per daug palikau tau. Duok man dešimt minučių ir nuvalysiu stalviršius.“

„Tu vėl vėluoji“ gali reikšti: „Aš nesvarbus/nesvarbi.“ „Tu telefone“ gali reikšti: „Man tavęs trūksta.“ „Tu man niekada nieko nepasakoji“ gali reikšti: „Noriu patekti į tavo pasaulį.“

Tai nereiškia, kad kiekvieną skundą reikia romantizuoti. Kai kuriems skundams reikia tiesioginio elgesio pokyčio. Tačiau ir tada po juo esantis emocinis kvietimas svarbus, nes jis parodo sužeidimą, kurį elgesys kuria.

Kaip kvietimus padaryti lengviau atliepiamus

Kvietimą siunčiantis partneris gali padėti sumažindamas spėliojimą.

Vietoj:

„Na, matyt, labai smagu turėti laiko telefonui.“

Pabandyk:

„Bandau prie tavęs prieiti ir darau tai prastai. Ar galėtum penkioms minutėms padėti telefoną?“

Vietoj:

„Pamiršk.“

Pabandyk:

„Norėjau, kad tau būtų įdomu. Kai nusukai žvilgsnį, man pasidarė gėda.“

Aiškūs kvietimai yra pažeidžiami, nes suteikia partneriui švaresnę galimybę pasakyti taip arba ne. Todėl daugelis žmonių juos slepia sarkazme arba nuoskaudoje. Paslėptas kvietimas saugo pasididžiavimą. Jis taip pat apsunkina ryšį.

Kaip atsakyti į kvietimą, kai nesi pasiekiamas

Atsigręžti į partnerį nereiškia viską mesti. Kartais negali klausytis. Kartais kūdikis verkia, laiškas skubus, automobiliui reikia dėmesio arba tavo paties nervų sistema pilna.

Taisymas nėra apsimesti, kad esi pasiekiamas. Taisymas yra pažymėti kvietimą kaip svarbų:

„Noriu tai išgirsti. Negaliu gerai klausytis gamindamas/gamindama. Ar galime pasikalbėti po vakarienės?“

Šis sakinys neleidžia kvietimui tapti nuosprendžiu. Jis siekiančiam partneriui sako: „Tavo siekis buvo pastebėtas.“

Tikrasis įspėjamasis ženklas

Įspėjamasis ženklas nėra konfliktas. Daugelis artimų porų ginčijasi. Įspėjamasis ženklas yra kvietimų nebuvimas.

Kai partneriai nustoja daryti mažus siekius, santykiai gali tapti veiksmingi ir vieniši. Logistika tęsiasi. Vaikai paimami. Sąskaitos apmokamos. Šventės įvyksta. Bet privatus tarpduris tarp partnerių susiaurėja.

Taisymas prasideda mažai, nes sužeidimas prasidėjo mažai.

Pakelk akis.

Atsakyk į istoriją.

Nusijuok iš pokšto.

Paliesk ranką.

Pasakyk: „Dabar klausausi.“

Santykiai kuriami ne tik dideliuose pokalbiuose. Jie kuriami mažose akimirkose, kai vienas žmogus klausia: „Ar esi su manimi?“ o kitas parodo, kad atsakymas vis dar taip.

Naudingiausias taisymas nėra audituoti kiekvieną praėjusio mėnesio praleistą kvietimą. Tai paverčia ilgesį buhalterija. Pradėkite nuo kito mažo siekio. Pasakykite partneriui vieną kvietimo rūšį, kurią darote ir kurios jis gali neatpažinti: „Kai siunčiu tau dainą, bandau pasidalyti savo nuotaika“ arba „Kai klausiu, ar nori arbatos, taip pat klausiu, ar nori minutės kartu.“ Daugelis partnerių kvietimus praleidžia ne todėl, kad jiems nerūpi, o todėl, kad nežino, kas laikoma durimis.

Kodėl praleisti kvietimai tyliai kaupiasi

Dauguma porų nenutolsta todėl, kad vienas milžiniškas kvietimas buvo atmestas. Jos nutolsta todėl, kad maži kvietimai vis nusileidžia tuščiuose kambariuose. Vienas partneris pasivaikščiojimo metu parodo ką nors juokingo. Kitas toliau slenka telefonu. Vienas sako: „Paklausyk, kas nutiko darbe.“ Kitas atsako nepakeldamas akių. Nė viena iš šių akimirkų nėra pakankamai dramatiška, kad pati virstų ginču, todėl sužeistas partneris dažnai nuryja nusivylimą.

Problema ta, kad kūnas veda apytikrę apskaitą. Po pakankamai daug praleistų kvietimų partneris gali nustoti juos siųsti. Iš šalies ta tyla gali atrodyti kaip savarankiškumas, bet santykių viduje ji dažnai reiškia: „Išmokau nebesiekti.“ Kai pora pastebi atstumą, svarbus klausimas yra ne tik tai, kas nutiko praėjusią savaitę. Taip pat svarbu, kiek laiko vienas partneris bandė laimėti dėmesį ir pralaimėjo.

Kaip vėl pradėti atsigręžti

Atsigręžti į partnerį nereikalauja teatrališko entuziazmo. Reikia matomo signalo, kad kvietimas užregistruotas. Padėk telefoną ekranu žemyn. Užduok vieną papildomą klausimą. Nusišypsok pokštui, net jei esi pavargęs/pavargusi. Pasakyk: „Noriu tai išgirsti, bet man reikia dešimties minučių pirma kai ką užbaigti.“ Tas paskutinis atsakymas svarbus, nes atidėjimas labai skiriasi nuo dingimo.

Užsiėmusioms, globojančioms, vaikus auginančioms arba nereguliariai dirbančioms poroms gali reikėti aiškių kvietimų langų. Tikslas nėra nuolatinis pasiekiamumas. Tikslas yra patikimas prieinamumas. Partneriui lengviau toleruoti „ne dabar“, kai santykiuose yra patikimas modelis: „taip, vėliau, ir aš rimtai.“

Jei kvietimas buvo praleistas, pataisyk jį tiesiai: „Anksčiau praėjau pro tave, kai bandei man kažką pasakyti. Noriu prie to grįžti.“ Sakinys mažas, bet jis pasako kitam partneriui, kad jo siekis nebuvo kvailas.

Šaltiniai

  • John M. Gottman ir Nan Silver, The Seven Principles for Making Marriage Work, 1999.
  • The Gottman Institute, „Atsigręžkite į partnerį, o ne nusigręžkite“.
  • Harry T. Reis ir Phillip Shaver, intymumas kaip tarpasmeninis procesas, knygoje Handbook of Personal Relationships, 1988.

Susiję skaitiniai

Šis straipsnis yra edukacinis santykių mokslo turinys. Jis apie įprastą atsijungimą, o ne apie emocinį nepriežiūrą, smurtą ar prievartinę kontrolę.